Tyrumas ir pavojus. Taršos ir tabu idėjų analizė

Kaip mes suvokiame netvarką? Kodėl lūpomis paliestas maistas laikomas nesvariu, o batus dėti ant stalo – nepriimtina? Vienoje skaitomiausių antropologijos klasikos knygų Tyrumas ir pavojus garsi britų antropologė Mary Douglas teigia, kad visuomenės kuria ir palaiko pasaulio tvarką remdamosi tyrumo ir taršos kategorijomis. Purvas, pasak autorės, tai „ne vietoje atsidūrusi medžiaga“, simboliais ir tikėjimais apipintas socialinės sistemos pažeidimas, kurį siekiame pašalinti. Nagrinėdama įvairius pavyzdžius, Mary Douglas gyvai ir išradingai atskleidžia, kaip sudėtingas magijos, religijos ir mokslo santykis formuoja mūsų vertybes, pasaulėžiūrą ir supratimą apie pasaulį.

Mary Douglas (1921–2007) – viena iškiliausių britiškosios socialinės antropologijos atšakos atstovių, garsėjusi novatoriškomis įžvalgomis. Autorės įtaka neapsiriboja antropologija ir apima platų socialinių ir humanitarinių mokslų lauką. 1966 m. išleistas Tyrumas ir pavojus (Purity and Danger) tebėra aktualus permąstant ekologijos, migracijos ir tapatybės temas šiuolaikiniame pasaulyje. Tai pirmasis Mary Douglas veikalas, išverstas į lietuvių kalbą.

Tyrumas ir pavojus – viena svarbiausių antropologijos knygų, siūlanti naują žvilgsnį į visuomenę, kultūrą ir žmogų. Švara, tvarka ir tyrumas bei jų priešingybės – purvas ir tarša – čia tampa ne tiek aplinką aprašančiais terminais, kiek simbolinėmis, pasaulį ir reikšmę jame kuriančiomis kategorijomis.

– KRISTINA JONUTYTĖ, ANTROPOLOGĖ,

MONGOLIJOS IR VIDINĖS AZIJOS TYRIMŲ CENTRAS,

KEMBRIDŽO UNIVERSITETAS

Tyrumas nėra savaime duotas – tai įprotis, papročius ir kasdienybę organizuojanti struktūra, kuri išryškėja tik tada, kai jai kyla taršos pavojus. Todėl Mary Douglas teigia: „Ten, kur esama purvo, bus ir sistema“. Šią tvarką esame įsisavinę labai giliai: maža to, kad pamatę ant grindų nukritusi sausainį jaučiame, kad jis „ne vietoje“, – mums dar būtina jį pakelti ir nuplauti.

– TOMAS ŠINKŪNAS, FILOSOFAS, LEIDĖJAS vilties ir pasipriešinimo simboliu.